Būsimi renginiai

There are no upcoming renginiai at this time.

Naujamiestis — tai miestelis, esantis toli nuo sostinės. Prisiminkime profesorės Viktorijos Daujotytės žodžius taip derančius ir mūsų! Naujamiesčiui: „Bet: provincija — tampa dvasios centru, kai iš visų jėgų kuriama tai ko nėra. Provincija — tai nelaiminga vieta, kurią apleido kurianti, statanti, šviečianti žmogaus dvasia``.
Kultūros centre — dailės galerijoje puoselėjama ne tik bendrumas, papročiai, tarmės, bet ir gyvos muzikos ir gyvo bendravimo oazė kompiuterizuotame XXI — amžiuje. Mokomės per GrožĮ neprarasti Vilties. Tveriamos parodos, koncertai, spektakliai, literatūros ir poezijos vakarai, atminimo valandos, susitikimai.
Miestelyje per amžius gražiai sugyveno, turėjo savo maldos namus net kelios tautos: lietuviai, karaimai, žydai. Naujamiesčio herbe atsispindi dviejų kultūrų — lietuvių! ir karaimų — istorija. Iki šiolei karaimai gražiai įsilieję į kultūrinę veiklą.

Naujamiesčio Galerija, apsilankančiuosius prakalbinanti spalva, garsu ir žodžiu, skaičiuoja XXIV-ąjj sezoną. Galerija nuo XX a. paskutinio dešimtmečio — 1996-tų pirmosios parodos iki XXI a. II-ojo dešimtmečio pradžios — iš aprėmintos mažos erdvės išaugo keliamatę žmogaus dvasinių galių gaivintoją. Paveikslų spinduliuojanti jėga, fotografijos amžinybė, rankų sutvertas pasaulis, aktoriaus ištarto žodžio slėpinys, muzikos ir dainos galybė sutelpa Naujamiesčio dailės galerijos jau neišmatuojamoje erdvėje.

Šiaudinių skulptūrų pleneras, kuriame dalyvauja nuo mažiausio darželinuko iki vyriausio bendruomenės nario, plenerą įsijungia ir kiti miestelių bendruomenės, Panevėžio regiono dailininkai ir tautodailininkai. Plenero metu sukuriamos skulptūros, kurių aukštis siekia 2 — 5 metrus.
Šiaudinės skulptūros naujam gyvenimui prikelia šiaudą, sutelkia bendraminčius, išlaisvina kūrybines mintis. ,,... laikinumas, o vis tik grožis, kurĮ tu išsineši su savimi ir kuris lieka tavyje``, G.Nillsonas, Švedijos skulptorius. Šiuo pleneru domėjosi ir vyksmą filmavo Korėjos, Prancūzijos televizijos. Prancūzų architektai išleido almanachą apie viso pasaulio skulptūras, sukurtas iš natūralių medžiagų, kuriame yra ir Naujamiesčio šiaudinės skulptūros.
Pleneras vyksta kasmet nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio ir veikia ištisus metus. Naujamiesčio kultūros centro - dailės galerijos direktorė Vigyta Dumbrienė.

Naujienos

Comments Box SVG iconsUsed for the like, share, comment, and reaction icons

2020 m. rugpjūčio 17-20 dienomis Antalieptėje, Zarasų rajone
Naujamiesčio kultūros centras - dailės galerija vykdys edukacinę - poilsinę vaikų ir jaunimo stovyklą "BRASS VASARA"
... Žiūrėti daugiauŽiūrėti mažiau

11 rugpjūčio

2020 m. rugpjūčio 17-20 dienomis Antalieptėje, Zarasų rajone 
Naujamiesčio kultūros centras - dailės galerija vykdys edukacinę - poilsinę vaikų ir jaunimo stovyklą BRASS VASARA

Kviečiame!!! 🚲 ... Žiūrėti daugiauŽiūrėti mažiau

30 liepos

Kviečiame!!! 🚲

Panevėžio rajono savivaldybės renginyje, skirtame Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimui „Čia – mūsų žemė“ pagrindiniame koncerte ir eisenoje dalyvavo Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“, vadovas Remigijus Vilys bei solistas Liudas Mikalauskas ir vibrafonininkas Marius Šinkūnas.Liepos 6-ąją Upytėje, Čičinsko kalno papėdėje surengtas jau tradiciniu tapęs Panevėžio rajono renginys, skirtas Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. ... Žiūrėti daugiauŽiūrėti mažiau

8 liepos

Panevėžio rajono savivaldybės renginyje, skirtame Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimui „Čia – mūsų žemė“ pagrindiniame koncerte ir eisenoje dalyvavo Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“, vadovas Remigijus Vilys bei solistas Liudas Mikalauskas ir vibrafonininkas Marius Šinkūnas.

Šviesi Naujamiesčio žinia

Valstybės dieną Naujamiesčio kultūros centro žmonės pasitiko su dovana: atverta krašto istorinė erdvė –
kunigo Kazimiero Kuzminsko Atminties kambarys
O priešistorė tokia.
Nuo 1972-ųjų pavasario Lietuvoje, pogrindyje, gimė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Ilga, sudėtinga, lageriais ir kalėjimais grįsta tiesos žodžio Golgota įsilieja į Lietuvos Nepriklausomybės kelią. Žmonės, išdrįsę pasauliui kalbėti apie šiurkščią prievartą ir panieką mūsų dvasinėms ir tautinėms vertybėms, pratęsė lietuvių rezistencijos kovą už laisvą mintį ir sąžinės laisvę.
Skausmo žinios iš sovietinės Lietuvos turėjo pasiekti laisvuosius Vakarus ir iš ten įvairiausiais būdais kalbėti pasauliui, pasakoti tiesą ...
Kai į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidimą įsitraukė JAV gyvenantys lietuviai, mūsų tėvynės žmonių dėl sąžinės ir tikėjimo laisvės kova darėsi ne tik girdima pasauliui – ji drąsino, ji teikė Viltį kitų kraštų žmonėms, išgyvenantiems panašią priespaudą ir okupaciją.
Kunigas Kazimieras Kuzminskas, tuo metu gyvenęs Čikagoje, ėmėsi titaniškų pastangų reikalaujančio darbo: leisti LKBK knygomis ne tik lietuvių kalba, bet ir versti į didžiąsias pasaulio kalbas ir jas siųsti į tų kalbų valstybes: universitetų ir kolegijų bibliotekoms, spaudai, radijo ir televizijos stotims, katalikų vyskupams, kunigams, vienuolijoms, žinių agentūroms, institutams, didžiosioms tarptautinėms organizacijoms, parlamentarams, diplomatams, - kad pasaulis žinotų tiesą apie okupuotoje Lietuvoje žmonių dvasios naikinimą.
Kunigas tikėjimo gynėjas, filosofas, emigrantas, leidėjas, visuomenininkas.
Kazimieras Kuzminskas augo Baluškių kaime, prie pat Naujamiesčio. Gimęs 1906 metais, sugrįžo į gimtąją žemę Amžinajam poilsiui. 1999 m. vėlų rudenį atgulė Naujamiesčio bažnyčios šventoriuje.
Kunigystės šventimus gavęs 1938 metais, dirbo įvairiose Panevėžio vyskupijos parapijose, 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją, žinias gilino Insbruko universitete, į JAV emigravo 1960 m., o nuo 1965-ųjų apsigyveno Čikagoje.
Nuo 1972-ųjų, „Kai skaičiau „LKB Kronikos“ pirmąjį numerį, kuris mane tiesiog pribloškė, pasidarė aišku, kad pavergtoje Lietuvoje prasidėjo naujas kovos su komunizmu laikotarpis (...). Apsvarstęs supratau, kad mes, išeiviai, neturime būti abejingi „LKB Kronikos“ likimui ir, mylėdami tėvynę Lietuvą, privalome tęsti jų darbą laisvėje, leisdami „LKB Kroniką“ lietuvių kalba ir versdami ją į anglų, ispanų ir prancūzų kalbas bei plačiai skleisdami laisvuose kraštuose, kad šie sužinotų, koks yra komunizmas“ (iš kunigo pasakojimo).
Didįjį rūpestį lėšomis, kurias reikėjo surinkti iš tautiečių, išsibarsčiusių po visą JAV, netgi Australiją; leidybos, sklaidos darbus kunigas Kazimieras užsikrovė ant savo pečių... Ir taip iki pat Tėvynės laisvės laiko, 1992-ųjų, kai buvo išleistas lietuvių kalba paskutinis, dešimtasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ tomas.
Lietuvos Kronikos sąjunga, kurios pirmininkas ir buvo kunigas Kazimieras Kuzminskas, išleido lietuvių kalba visus 10 tomų, ispanų kalba – 3, anglų – 2 tomus, prancūzų – pustrečio tomo, italų – 2 tomus – LKBK .
Vokietijoje gyvenęs, paragintas kunigo Kazimiero, kunigas dr. Konstantinas Gulbinas, ėmėsi versti LKBK į vokiečių kalbą. Dabar visi Kronikos numeriai yra išversti.
Šiandienos gyvenimas dag ką linkęs užmiršti ...
Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos darbuotojai priėmę dovaną iš kunigo K.Kuzminsko dukterėčios Laimos Janiūnienės – išsaugotos Kunigo daiktus, leidinius, nuotraukas – sukūrė Atminimo vietą, pasakojančią ne tik vieno žmogaus gyvenimą, pasakojančią mūsų istoriją ...
„Dar viskas gyva, viskas rėkia“ – atsimušė Just. Marcinkevičiaus eilėraščio nuotrupa klausant vyskupo Jono Kaunecko prisiminimų kunigo K. Kuzminsko Atminties kambario atidarymo šventėje. Saugoti, rinkti, užrašyti reikia visa tai, nes tai šventas žmonių už tėvynės laisvę kelias ...
Naujamiesčio kultūros centras-dailės galerija laukia Jūsų visų kunigo Kazimiero Kuzminsko Atminties kambaryje. Jis pasakoja apie žmones „kurie parašė mums vadovėlį apie tai, kaip turėtų elgtis žmonės, patekę į nelaisvę (...). O pamokos vis tos pačios: vienintelė laisvė yra vidinė laisvė, kai žmogus netarnauja ideologijai, materijai, savanaudiškai prigimčiai“ (A.Žygas)

Albina Saladūnaitė
... Žiūrėti daugiauŽiūrėti mažiau

6 liepos

Šviesi Naujamiesčio žinia

       Valstybės dieną Naujamiesčio kultūros centro žmonės pasitiko su dovana: atverta krašto istorinė erdvė –
        kunigo Kazimiero Kuzminsko Atminties kambarys
        O priešistorė tokia.
        Nuo 1972-ųjų pavasario Lietuvoje, pogrindyje, gimė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Ilga, sudėtinga, lageriais ir kalėjimais grįsta tiesos žodžio Golgota įsilieja į Lietuvos Nepriklausomybės kelią. Žmonės, išdrįsę pasauliui kalbėti apie šiurkščią prievartą ir panieką mūsų dvasinėms ir tautinėms vertybėms, pratęsė lietuvių rezistencijos kovą už laisvą mintį ir sąžinės laisvę.
        Skausmo žinios iš sovietinės Lietuvos turėjo pasiekti laisvuosius Vakarus ir iš ten įvairiausiais būdais kalbėti pasauliui, pasakoti tiesą ...
        Kai į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidimą įsitraukė JAV gyvenantys lietuviai, mūsų tėvynės žmonių dėl sąžinės ir tikėjimo laisvės kova darėsi ne tik girdima pasauliui – ji drąsino, ji teikė Viltį kitų kraštų žmonėms, išgyvenantiems panašią priespaudą ir okupaciją.
       Kunigas Kazimieras Kuzminskas, tuo metu gyvenęs Čikagoje, ėmėsi titaniškų pastangų reikalaujančio darbo: leisti LKBK knygomis ne tik lietuvių kalba, bet ir versti į didžiąsias pasaulio kalbas ir jas siųsti į tų kalbų valstybes: universitetų ir kolegijų bibliotekoms, spaudai, radijo ir televizijos stotims, katalikų vyskupams, kunigams, vienuolijoms, žinių agentūroms, institutams, didžiosioms tarptautinėms organizacijoms, parlamentarams, diplomatams, - kad pasaulis žinotų tiesą apie okupuotoje Lietuvoje žmonių dvasios naikinimą.
      Kunigas tikėjimo gynėjas, filosofas, emigrantas, leidėjas, visuomenininkas.
      Kazimieras Kuzminskas augo Baluškių kaime, prie pat Naujamiesčio. Gimęs 1906 metais, sugrįžo į gimtąją žemę Amžinajam poilsiui. 1999 m. vėlų rudenį atgulė Naujamiesčio bažnyčios šventoriuje.
      Kunigystės šventimus gavęs 1938 metais, dirbo įvairiose Panevėžio vyskupijos parapijose, 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją, žinias gilino Insbruko universitete, į JAV emigravo 1960 m., o nuo 1965-ųjų apsigyveno Čikagoje.
         Nuo 1972-ųjų, „Kai skaičiau „LKB Kronikos“ pirmąjį numerį, kuris mane tiesiog pribloškė, pasidarė aišku, kad pavergtoje Lietuvoje prasidėjo naujas kovos su komunizmu laikotarpis (...). Apsvarstęs supratau, kad mes, išeiviai, neturime būti abejingi „LKB Kronikos“ likimui ir, mylėdami tėvynę Lietuvą, privalome tęsti jų darbą laisvėje, leisdami „LKB Kroniką“ lietuvių kalba ir versdami ją į anglų, ispanų ir prancūzų kalbas bei plačiai skleisdami laisvuose kraštuose, kad šie sužinotų, koks yra komunizmas“ (iš kunigo pasakojimo).
          Didįjį rūpestį lėšomis, kurias reikėjo surinkti iš tautiečių, išsibarsčiusių po visą JAV, netgi Australiją; leidybos, sklaidos darbus kunigas Kazimieras užsikrovė ant savo pečių... Ir taip iki pat Tėvynės laisvės laiko, 1992-ųjų, kai buvo išleistas lietuvių kalba paskutinis, dešimtasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ tomas.
          Lietuvos Kronikos sąjunga, kurios pirmininkas ir buvo kunigas Kazimieras Kuzminskas, išleido lietuvių kalba visus 10 tomų, ispanų kalba – 3, anglų – 2 tomus, prancūzų – pustrečio tomo, italų – 2 tomus – LKBK .
        Vokietijoje gyvenęs, paragintas kunigo Kazimiero, kunigas dr. Konstantinas Gulbinas, ėmėsi versti LKBK į vokiečių kalbą. Dabar visi Kronikos numeriai yra išversti.
         Šiandienos gyvenimas dag ką linkęs užmiršti ...
         Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos darbuotojai priėmę dovaną iš kunigo K.Kuzminsko dukterėčios Laimos Janiūnienės – išsaugotos Kunigo daiktus, leidinius, nuotraukas – sukūrė Atminimo vietą, pasakojančią ne tik vieno žmogaus gyvenimą, pasakojančią mūsų istoriją ...
          „Dar viskas gyva, viskas rėkia“ – atsimušė Just. Marcinkevičiaus eilėraščio nuotrupa klausant vyskupo Jono Kaunecko prisiminimų kunigo K. Kuzminsko Atminties kambario atidarymo šventėje. Saugoti, rinkti, užrašyti reikia visa tai, nes tai šventas žmonių už tėvynės laisvę kelias ...
      Naujamiesčio kultūros centras-dailės galerija laukia Jūsų visų kunigo Kazimiero Kuzminsko Atminties kambaryje. Jis pasakoja apie žmones „kurie parašė mums vadovėlį apie tai, kaip turėtų elgtis žmonės, patekę į nelaisvę (...). O pamokos vis tos pačios: vienintelė laisvė yra vidinė laisvė, kai žmogus netarnauja ideologijai, materijai, savanaudiškai prigimčiai“ (A.Žygas)

Albina Saladūnaitė

Štai ir dešimtasis jubiliejinis spektaklio „ Kalvio pasaka“ pasirodymas. Siužetas ir mintis ta pati, bet pastatymas lauko erdvėje nerealus! Ačiū režisieriui Andriui, Naujamiesčio kultūros centro direktorei Vigitai, garsistams Mariui ir Rolandui, ir be abejo visai teatro komandai! Naujamiesčio kultūros centro - galerijos teatras JĖGA!

Sigitas Žaluda
... Žiūrėti daugiauŽiūrėti mažiau

30 birželio

Štai ir dešimtasis jubiliejinis spektaklio „ Kalvio pasaka“ pasirodymas. Siužetas ir mintis ta pati, bet pastatymas lauko erdvėje nerealus! Ačiū režisieriui Andriui, Naujamiesčio kultūros centro direktorei Vigitai, garsistams Mariui ir Rolandui,  ir be abejo visai teatro komandai! Naujamiesčio kultūros centro  - galerijos teatras JĖGA!

Sigitas Žaluda

Kviečiame!!!!! ... Žiūrėti daugiauŽiūrėti mažiau

30 birželio

Kviečiame!!!!!

KVIEČIAME ❗ ... Žiūrėti daugiauŽiūrėti mažiau

23 birželio

KVIEČIAME ❗

Kolektyvai

Šiaudinių skulptūrų deginimas

Pasakojimas apie Naujamiestį